Alpinariumo įrengimas prasideda nuo vietos paruošimo. Pirmiausia pažymimi alpinariumo kontūrai, tuomet pašalinama velėna bei piktžolės. Formuojant aukštesnį kalnelį alpinariume, pilame skaldos ar žvyro drenažinį sluoksnį. Taip pat atsižvelgiant į gruntinio vandens lygį, storiname arba ploniname drenažo sluoksnį, nes dauguma alpinių augalų nemėgsta nuolatinės drėgmės. Žvyro ar skaldos sluoksnis tarnauja ne tik kaip drenažas, bet sudaro alpinariumo plastiškumo ir konfogūracijos pagrindą. Šis pagrindas turi būti, per dirvos storį žemesnis už projektinį alpinariumo aukštį (t.y. 25-30cm). Visi alpinariumo sluoksniai (drenažinis ir formojamasis bei dengiamasis) turi būti gerai sutankinti. Paliekant žemę, kad ji pati susigulėtų, reiketu laukti metus, o be to būtų reikalingas ir piktožių naikinimas. Didesnio alpinariumo įrengimas neapsieina be reljefo formavimo. Suformavus reljefą alpinariume sužymime takus, perėjimus, laiptelius, atramines sieneles. Atlikus žymėjimus pradedame dėlioti akmenis. Juos dėliojame taip, kad vaizdas būtų estetiškas ir natūralus. Teisingai išdėlioti akmenys puošia alpinariumo kalvelę net tuomet kai dar nėra pasodintų augalų. Alpinariumo augalai turi tik sustiprinti viso alpinariumo įspūdį. Akmenys įleidžiami į žemę iki pusės ar net daugiau. Jie turi gulėti natūraliai, o ne stovėti.
Pirmiausia išdėstome stambiausius akmenis ir jų grupes, pradedant nuo papėdės viršaus link. Naudojant didesnius akmenis alpinariumo įrengimas pareikalauja nemažų fizinių pastangų ar net technikos pagalbos. Negalima dėti vieno šalia kito akmenų, kurie yra panašūs savo faktūra, dydžiu arba forma. Tose vietose, kur dedame akmenis, būtina labai gerai sutankinti gruntą, pridedant skaldos ar žvyro. Akmenys alpinariume turi gulėti stabiliai ir atrodyti natūraliai. Kuriant alpinariumą reikia turėti saiko jausmą ir neperkrauti jokiais puošybiniais elementais. Dirbiniai iš gipso ar stiklo čia yra išvis nepageidaujami.
Takų ir laiptelių įrengimas
Alpinariumo įrengimas dažniausiai neapsieina be takų ir laiptelių. Takai ir laipteliai dideliame alpinariume tarnauja ne tik dėl grožio, jie reikalingi alpinariumo priežiūrai ir yra neatsiejama alpinariumų dalis. Jeigu bandome imituoti alpinį kraštovaizdį, - takus laiptelius ir atramines sieneles darome tik iš akmens. Alpinariume takelius darome natūraliai vingiuotus, jie turi atvesti prie kompoziciškai įdomesnių alpinariumo vietų, šalia kurių galima įrengti suoliukus. Akmeninio takelio tarpuose būtina pasodinti mindžiojimui atsparių besidriekiančių augalų. Jie padės takams neišsiskirti bendrame fone, bei suteiks alpinariumui savotiško natūralumo ir įvairumo.
Atraminių sienelių įrengimas
Alpinariumo įrengimas prie statesnio šlaito, neapsieina be atraminių sienelių. Alpinariume jos gali prilaikyti net kelias terasas. Atraminių sienelių akmenys parenkami vienos rūšies (kaip ir alpinariumui bei laiptams).
Atsižvelgiant į sienutės aukštį, iškasame lovį pagrindui.
Kuo aukštesnė sienutė, - tuo gilesnis lovys.
Minimalus lovio gylis - 40 cm.
Atraminių sienelių aukštis gali būti iki 70 cm.
Klojant akmenis vietoj betono galima naudoti žemę (tokios sienutės vadinamos sausomis).
Kad sausa atraminė sienutė atlaikytų šlaito spaudimą, ją įrengiame ne stačią, bet pasvirusią i šlaito pusę.
Augalų sodinimas
Alpinariumo įrengimas baigiamas susodinus visus alpinariumui skirtus augalus. Paruošti sodinimui alpinariumo augalai suskirstomi į grupes: pavieniai akcentiniai augalai ir foninių augalų grupės. Alpinariume sodiname įvairius šilokus, astilbes, raktažoles, kalninius vaistučius, flioksus, svogūnines gėles bei kitus alpinariumams tinkamus augalus. Jeigu alpinariumas turi akmeninę sienutę, joje, kaip ir pačiam alpinariume, augalus sodiname netaisyklingai išdėstant atskirais vienos spalvos ir rūšies lizdais. Tokiu pat būdu augalais apsodinami ir akmeninių laiptelių pakraščiai, kuriuose gražiausiai atrodo svyrantieji ir kupstiniai augalai.