Alpinariumas, kurį norime sukurti, turi natūraliai ir organiškai įsilieti į aplinką. Įdealiausia vieta alpinariumui turėtų būti saulėta, šalia tako ar aikštelės, orientuota rytų - vakarų arba pietryčiu - šiaurės vakarų kryptimi, izoliuota nuo didesnių erdvių. Pagal alpinariumo šlaito orientaciją parenkame kokius augalus sodinsime, pietiniame šlaite gerai augs šviesomėgiai (čia atsiskleis įvairesnė žydinčių augalų spalvinė gama), o šiauriniame - unksniniai alpiniai augalai. Jeigu žvelgsime į alpinariumo augalus prieš saulę, jų lapų bei žiedų spalva atrodys neišvaizdi ir nublukusi. Kadangi alpinariume daugiausia sodinami žemi ir kiliminiai augalai, jam apžvelgti nereikia didelio atstumo. Jeigu alpinariumą suptu veja, ji leistu iš arčiau pasigrožėti augalais bei pamatyti juos iš įvairių pusių. Geriausia vieta alpinariumui sukurti yra šlaitas, tačiau ir lygioje vietoje įmanoma sudėlioti gražią kompoziciją. Taip pat lygioje vietoje galima supilti ir kalnelį. Tokiu atveju reikia parinkti atitinkamus grunto sluoksnius kurie padės augalams augti ir neleis užmirkti.
Medžiagos alpinariumui
Teisingam alpinariumo įrengimui reikia akmenų, žvyro, skaldos, smėlio, durpių ir žemės. Parenkame vienarūšius įvairių dydžių ir formų vietinės kilmės akmenis (galima naudoti ir atvežtinius: granitą, dolomitą).
Dolomitas - poringas ir kalkingas, todėl jis mažina dirvos rūgštingumą.
Smiltainis - poringas, ilgai savyje sulaiko drėgmę ir net gali ją paimti iš dirvos. Be to, jis, atsižvelgiant į turimas mineralines medžiagas, gali padidinti arba sumažinti dirvos rūgštingumą. Pagal tai parenkamas augalų asortimentas.
Žvyras reikalingas drenažo įrengimui ir nuošliaužų sukūrimui. Smėlis naudojamas dirvos struktūrai pagerinti (daugiausia upės dugno smėlis). Skalda naudojama kaip drenažas arba kaip užpildas didesniam kalneliui supilti. Sienelėms arba vandens telkiniams įrengti galima naudoti betoną, cementą, metalą, molį, polietileną, hidroizoliacinę plėvelę. Alpinariumo įrengimui naudojama velėninė ir puveninga žemė su smėlio ir durpių priemaiša. Mišinys turi būti laidus, poringas ir sulaikantis drėgmę, bet ne vandenį. priedai į velėninę žemę dedami atsižvelgiant į poreikį augalams (Rododendrams reikia durpių ir pušų paklotės, klumpelėms - buko lapų komposto). Alpiniai augalai yra nereiklūs dirvožemiui ir jų nereikia tręšti. Svogūniniai ir gumbiasvogūniai augalai dėl geresnio žydėjimo tręšiami labai atsargiai.
Kokius akmenis naudoti alpinariume?
Papuošti sodą galima netgi pačiais paprasčiausiais akmenimis, ypač jeigu juos sudėliosite į skoningas, sumanias kompozicijas. Dažniausiai sodo puošimui naudojamas kalkakmenis, smiltainis, tufas (travertinas), granitas ir skalūnas. Apžvelkime kiekvieną iš jų atskirai:
Kalkakmenis - būna baltos, auksinės arba kreminės spalvos. Tačiau paskutinis nuo kitu dviejų skiriasi savo savybe greitai issisluoksniuoti. Deja bet kalkakmenis greitai nusidėvi ir nusitrina. Tačiau jo paviršius lengvai pasidengia samana ir kerpėmis, kas gali gerai pasitarnauti kraštovaizdžio dizaine.
Smiltainis - būna pilkos, raudonos, kreminės ir smėlinės spalvos. Deja smiltainis nusidėvi taip pat kaip ir kalkakmenis, tačiau per kur kas ilgesnį laiką.
Tufas - gana lengvas ir minkštas akmuo, turintis porėtą struktūrą. Jo pagrindinis privalumas yra - gebėjimas įsisavinti didelį kiekį vandens, būtent todėl dizaineriai jį taip mėgsta naudoti dekoratyvių sodo kampelių kūryboje.
Granitas - pats tankiausias ir kiečiausias akmuo. Idealiai tinka laiptams, apžvalgos aikštelei ar vandens statiniams.
Skalūnas - laikosi taip pat ilgai kaip ir granitas. Be to jis būna žalios, pilkos ir raudonai-violetinės spalvos, kas gerokai praplečia kraštovaizdžio dizainerių vaizduotę.
Kalkakmenis
Smiltainis
Tufas
Granitas
Skalūnas
Kaip išsirinkti akmenis savo sodui?
Nepriklausomai nuo to koks bus alpinariumas ar akmenų sodas, svarbiausia jūsų darbo dalis - akmenų pasirinkimas, juk gražios formos ir spalvos akmuo yra kiekvieno alpinariumo ar akmenų sodo dekoratyvumo ir grožio pagrindas. Labai įdomūs yra akmenys turintys plyšius ir ertmes, kuriose galima pasodinti smulkius, originalius augalus. Egzistuoja skirtingi akmenų tipai, iš kurių kiekvienas turi savo individualias savybes, privalumus ir trūkumus. Garanitas yra labai tankus, lėtai senstantis, smulkiagrūdės struktūros akmuo. Granitas yra labai sunkus, todėl darbas su juo sudaro dideles problemas. Smiltainis turi daug atspalvių, nuo pilkos ir kreminės iki rudos ir raudonos, išsiskiria minkšta, lygia linijų forma. Ne toks patvarus kaip granitas, tačiau sensta ir nusidėvi lėtai. Turi stambiagrūdę struktūrą. Smiltainis - tvirtas tačiau laidus orui, todėl jis gali būti puikia augalų auginimo platforma. Šios rūšies akmenis labai lengva, pagal savo skonį, apdirbti. Atkreipkite dėmesį, kad gauta akmens forma turi išlikti natūrali. Kalkakmenis nėra ilgaamžis, greitai nusidėvi ir išsiplauna, dėka ko greitai nusigludina ir įgauna aptakią formą. Dažniausiai naudojamas baltos ir pilkos spalvos kalkakmenis, turintis labai natūralią išvaizdą, ypač kai ant akmens paviršiaus pradeda augti sąmanos ir kerpės. Didžiausias kalkakmenio trūkumas yra tai, kad dėl jo įtakos žymiai keičiasi žemės rųgštingumas ir augalai nekenčiantys kalkių blogai auga šalia jo.
Rekomendacijos renkantis akmenis alpinariumui:
Alpinariumui parinkinėkite tik vienos rūšies akmenis.
Atkreipkite dėmesį į riedulių paviršių, - paliesti erozijos akmenys atrodo daug dekoratyviau.
Nenaudokite betono ar dirbtinio akmens, juk jūsų alpinariumas turi atrodyti natūraliai.
Atkreipkite dėmesį į jūsų pasirinktų akmenų (PH) rūgštingumą, (akmenys gali paveikti po jais esančios dirvos rūgštingumą)