Alpinariumo stiliai gali būti skirstomi į tris tipus:
Kraštovaizdžio tipas - modeliuojamas kalnų vietovės peizažas, jam būdingų augalų dermė. Čia bandoma atvaizduoti kuo natūralesnį gamtos vaizdą. Meninis tipas (peizažo, fantazijos) - sukuriantis išgalvotą arba idealizuotą kalnų vietovę. Kolekcininko tipas - Sukurtas įvairių rūšių alpinariumo augalų auginimui.
Ši klasifikacija yra dalinė, bei atspindi tik bendras alpinariumo kūrimo tendencijas. Kiekvienas dizaineris turi teisę, remdamasis savo fantazija ir galimybėmis, susikurti savitą alpinariumo kūrimo stilių. Sunkiausias alpinariumo kūrimo kelias, meniškas ir kuo tikslesnis kalnų vietovės augalų populiacijos atkūrimas, kuris reikalauja rimtų bei profesionalių žinių. Meniškų, "fantazijos" sodų kūrėjams nėra būtinybės atkartoti realiai esantį peizažą, tai duoda didesnę erdvę kūrybai ir efektyvumui. Dažniausiai praktikoje alpinariumas yra tik dekoratyvus, puošiantis sodą elementas. Tik retais atvejais, daugiau ar mažiau, jis tampa natūralios gamtos kampeliu. Renkantis savo sodo stilių būtina atsižvelgti į esamus objektyvius parametrus tokius kaip reljefas, gruntinio vandens lygis, apšvietimo intensyvumas. Dirbtinis šių parametrų keitimas yra brangus ir sunkus užsiėmimas. Išnaudoti visus esamos vietovės privalumus ir trūkumus yra kur kas sumaniau ir racionaliau.
Kaip teisingai pasirinkti alpinariumo stilių?
Jeigu alpinariumą norime įkurti gerai apšviestoje, gerą drenažą turinčioje teritorijoje, kuri turi tam tikrų paviršiaus nelygumų, tuomet jūs galite rinktis betkurį projektavimo stilių.
Jeigu esama vietovė yra perdrėgna, protingiausia būtų sukurti pelkės ar mažo vandens telkinio siluetą, kurio krantuose įkurdintume akmenis. Tokoje vietoje reikėtų sodinti labiau drėgmę mėgstančius augalus (astilbes, melsves, irisus, primules, uolaskėles ir t.t.).
Mažiau apšviestoje teritorijoje galime naudoti bet kurį alpinariumo stilių tačiau pasirenkamų augalų asortimentas turėtų kisti. Tokiam sode labiau pageidaujami miško augalai (paparčiai, lelijinių šeimos augalai, baltašaknės ir t.t.)
Lygioje vietovėje yra ganėtinai sunku sukurti masyvų ir aukštą alpinariumą, geriau pasirinkti lygumos stilių, nedidelės kalvelės tipą, "kalnų slėnį" arba "Alpių pievą" arba supilti nedidelį kalniuką.
Jeigu kieme yra status šlaitas, galima sukurti terasinį sodą arba sudėtingai kombinuotą alpinariumą, imituojantį kalnų masyvą su išsikišusiomis uolomis, terasomis, kaskadomis ir netgi upeliu.
Pažemintoje vietovėje racionaliausia būtų pasirinkti alpinariumą imtuojantį "daubą" arba suderinti "daubą" su "akmeniniu kalniuku", kas sudarytu didesnio aukščio įspūdį.
Akmenų kalnelis
Akmenų kalnelis - šiuolaikiška alpinariumo variacija. Gali atrodyti kaip kalva su dirbtinai sukurta akmenų nuošliauža arba kaip atkurtas kalnų kraštovaizdžio fragmentas. Almenų kalnelis - yra neatsiejama bendros sodo kompozicijos dalis, todėl būtinai turi būti susietas su veja, pabrėžtas grindiniu, sujungtas su vandens telkiniu, izoliuotas nuo ūkinių pastatų, daržo ir puošnių gėlynų. Pagrindinės Akmenų kalnelio savybės - natūralumas ir proporcingumas, kuo mažesnis jo dydis, tuo labiau apgalvota turi būti jo kompozicija. Mąstant apie kompozicines detales nereikia pamiršti ir augalų poreikių - palankiam augalų vystymuisi būtina numatyti specialias sodinimo vietas:ertmes, terasas, šlaitus, juo labiau, kad šie elementai įneša įvairovės į kuriamą bendrą kompoziciją. Akmenų kalnelis turėtų atrodyti įspūdingai betkuriuo metų laiku ne tik dėl jame esančių augalų, bet ir dėl gražiai ir estetiškai suguldytų akmenų.